Vandens Apytakos Ratas, The water cycle for schools, Lithuanian
Gali pagalvoti, kad kiekvienas iš dangaus krintantis lietaus lašas, arba kiekviena išgerta stiklinė vandens, yra visiškai naujas vanduo, tačiau iš tiesų jis visada čia buvo, jis yra vandens apytakos rato dalis.
Kas yra vandens ciklas? Aš galiu lengvai atsakyti, kad visa tai yra „man“! Vandens ciklas, taip pat žinomas kaip hidrologinis ciklas, apibūdina vandens buvimą ir judėjimą žemėje, žemėje ir virš jos. Vanduo visada juda ir visada keičia būsenas, nuo skysčio iki garų į ledą ir atgal. Vandens ciklas egzistavo milijardus metų, ir visas gyvenimas Žemėje priklauso nuo to, ar jis toliau dirba; Žemė būtų sausa ir negyva vieta be jos.
Iš kur kilęs visas Žemės vanduo? Senoji Žemė buvo išlydytos magmos pasaulis, bet visas magmas turi vandenį. Vanduo buvo atleistas į atmosferą, kai magma pradėjo atvėsti. Laikui bėgant aplinka tapo pakankamai atvėsti, kad vanduo galėtų likti ant paviršiaus kaip skystis. Taip pat egzistuoja teorijos, kad šiek tiek vandens atvyko į Žemę iš asteroidų ir kometų.
Vandens ciklas suaugusiems ir aukštosioms mokykloms
- Saulės skleidžiama šiluma suteikia energijos vandens apytakos rato vyksmui.
- Vanduo garuodamas iš Saulės šildomų vandenynų virsta vandens garais.
- Šie nematomi garai kyla į atmosferą, kur oras yra vėsesnis.
- Vandens garai kondensuojasi į debesis.
- Ugnikalnių išskiriami dūmai formuoja debesis.
- Vėjų nešami debesys keliauja aplink Žemę.
- Vandens lašai suformuoja debesis ir kritulių (lietaus ir sniego) pavidalu krenta į žemę.
- Šalto klimato juostose krituliai formuoja sniegą, ledą ir ledynus.
- Sniego tirpsmo vandenys teka į upes ir vandenynus arba susigeria į žemę.
- Ledas gali neištirpdamas išgaruoti tiesiai į atmosferą. Tai vadinama sublimacija.
- Ant žemės iškritęs lietus teka reljefo pažemėjimų link maitindamas ežerus, upes ir vandenynus.
- Dalis lietaus susigeria į žemę, jeigu prasis-kverbia pakankamai giliai pamaitina požeminį vandenį. Taip vyksta infiltracija.
- Ežerų ir upių vanduo taip pat gali sunktis į žemę.
- Požeminis vanduo juda veikiamas gravitacijos ir spaudimo.
- Augalai įsisavina gruntinį vandenį, esantį arti žemės paviršiaus.
- Požeminis vanduo gali maitinti ežerus ir upes, taip pat į paviršių jis gali ištrykšti šaltiniais.
- Augalai, įsisavinę gruntinį vandenį, išgarina jį per savo lapus. Šis procesas vadinamas evapotranspiracija.
- Dalis požeminio vandens įsifiltruoja labai giliai į žemę ir ilgam ten pasilieka.
- Požeminis vanduo teka į vandenynus ir taip palaiko vandens apytakos rato judėjimą.
Į lietuvių kalbą išvertė Gintarė Bevainienė
Gali pagalvoti, kad kiekvienas iš dangaus krintantis lietaus lašas, arba kiekviena išgerta stiklinė vandens, yra visiškai naujas vanduo, tačiau iš tiesų jis visada čia buvo, jis yra vandens apytakos rato dalis.
Kas yra vandens ciklas? Aš galiu lengvai atsakyti, kad visa tai yra „man“! Vandens ciklas, taip pat žinomas kaip hidrologinis ciklas, apibūdina vandens buvimą ir judėjimą žemėje, žemėje ir virš jos. Vanduo visada juda ir visada keičia būsenas, nuo skysčio iki garų į ledą ir atgal. Vandens ciklas egzistavo milijardus metų, ir visas gyvenimas Žemėje priklauso nuo to, ar jis toliau dirba; Žemė būtų sausa ir negyva vieta be jos.
Iš kur kilęs visas Žemės vanduo? Senoji Žemė buvo išlydytos magmos pasaulis, bet visas magmas turi vandenį. Vanduo buvo atleistas į atmosferą, kai magma pradėjo atvėsti. Laikui bėgant aplinka tapo pakankamai atvėsti, kad vanduo galėtų likti ant paviršiaus kaip skystis. Taip pat egzistuoja teorijos, kad šiek tiek vandens atvyko į Žemę iš asteroidų ir kometų.
Vandens ciklas suaugusiems ir aukštosioms mokykloms
- Saulės skleidžiama šiluma suteikia energijos vandens apytakos rato vyksmui.
- Vanduo garuodamas iš Saulės šildomų vandenynų virsta vandens garais.
- Šie nematomi garai kyla į atmosferą, kur oras yra vėsesnis.
- Vandens garai kondensuojasi į debesis.
- Ugnikalnių išskiriami dūmai formuoja debesis.
- Vėjų nešami debesys keliauja aplink Žemę.
- Vandens lašai suformuoja debesis ir kritulių (lietaus ir sniego) pavidalu krenta į žemę.
- Šalto klimato juostose krituliai formuoja sniegą, ledą ir ledynus.
- Sniego tirpsmo vandenys teka į upes ir vandenynus arba susigeria į žemę.
- Ledas gali neištirpdamas išgaruoti tiesiai į atmosferą. Tai vadinama sublimacija.
- Ant žemės iškritęs lietus teka reljefo pažemėjimų link maitindamas ežerus, upes ir vandenynus.
- Dalis lietaus susigeria į žemę, jeigu prasis-kverbia pakankamai giliai pamaitina požeminį vandenį. Taip vyksta infiltracija.
- Ežerų ir upių vanduo taip pat gali sunktis į žemę.
- Požeminis vanduo juda veikiamas gravitacijos ir spaudimo.
- Augalai įsisavina gruntinį vandenį, esantį arti žemės paviršiaus.
- Požeminis vanduo gali maitinti ežerus ir upes, taip pat į paviršių jis gali ištrykšti šaltiniais.
- Augalai, įsisavinę gruntinį vandenį, išgarina jį per savo lapus. Šis procesas vadinamas evapotranspiracija.
- Dalis požeminio vandens įsifiltruoja labai giliai į žemę ir ilgam ten pasilieka.
- Požeminis vanduo teka į vandenynus ir taip palaiko vandens apytakos rato judėjimą.
Į lietuvių kalbą išvertė Gintarė Bevainienė